Uždraustasis miestas Gugungas
Iš visų pasaulio sostinių Pekinas kadaise buvo vienintelis miestas, turėjęs taisyklingą geometrinę formą. Jo ašis yra tiksliai orientuota šiaurės-pietų kryptimi. Dar nepraėjo nė šimtas metų nuo momento, kai Pekinas buvo pradėtas traktuoti kaip vientisas miestas. Prieš tai jis buvo skirstomas į tris miestus: Kinų, Totorių ir Imperatoriškąjį. Kiekvienas jų turėjo savo apsaugą – storas mūro sienas. Kai XIII a. Čingischano vaikaitis kūrė Pekine mongolų Juanų valstybės sostinę, jam buvo išpranašauta, kad jo palikuonys žlugs nuo šio miesto sukilimo. Todėl šalia Kinų miesto, tada vadinto Chanbaliku, įkūrė Totorių miestą, išdalinęs žemes ištikimiausiems savo vasalams. Taigi jo palikuonys visada turėsią gyventi apsupti senųjų užkariautojų ainių, kurie juos saugosią ir ginsią. Priešai, norėdami jį nugalėti, turėtų pirmiau pulti visos eilės sutvirtinimų apsuptą Kinų miestą, paskui, įveikę kanalą, jie turėjo paimti aukštas ir tvirtas Totorių miesto sienas. Jeigu tai ir būtų pavykę, prieš juos dar stovėtų Imperatoriškojo miesto sienos. Tačiau visa tai neapsaugojo okupantų, ir XIV a. mongolai buvo išvyti. O nuo 1421 m. Pekinas, tuomet vadintas Beidzingu, tapo Mingų valstybės sostine. Totoriškąją dalį liaudis vadino Geltonuoju miestu dėl jo pastatų stogų čerpių spalvos. Imperatoriškoji dalis dėl savo sienų spalvos buvo vadinama Raudonuoju miestu, kurio pats vidurys, vieta, kur gyveno imperatoriaus šeima, dar buvo vadinama Violetiniu miestu taip pat dėl stogų spalvos. Eiliniai kiniečiai ir įžymesnieji svetimšaliai galėjo lankytis tik Geltonajame mieste. Paprastiems žmonėms į
Raudonąjį miestą įeiti buvo draudžiama. Todėl jis ir gavo Uždraustojo miesto vardą.
Uždraustasis miestas Pekine buvo pastatytas Mingų [Ming] dinastijos [1368-1644] laikais. Pradėtas statyti imperatoriaus Džong Li 1406 m. ir baigtas 1420 m. Rekonstruotas ir perstatytas XVII-XVIII a. Cingų [Qing] dinastijos [1644-1912] laikais. 24 Mingų ir Cingų imperatoriai su šeimomis gyveno ir valdė šalį iš tame mieste stovinčių rūmų. Tai vienas ryškiausių senosios rūmų architektūros pavyzdžių, didžiausias pasaulyje ir geriausiai išlikęs iki mūsų dienų senovinis rūmų ansamblis. 1914 m. Raudonajame mieste įkurtas rūmų muziejus – GUGUNGAS. Tai stačiakampio plano 72 ha teritorija, apjuosta 10 m aukščio plytų siena su 4 vartais ir 52 m pločio vandens grioviu. Šis 9999 kambarių senosios kinų architektūros stebuklas 1987 m. įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.
Paprastai prie Gugungo artėjama iš Tienanmeno [“Dangiškosios ramybės vartų”] aikštės nuo “Pirmininko Mao memorialinės salės”. Praėjus pro Tienano [“Dangiškosios ramybės”] ir Duano [“Sąžiningumo”] vartus, nepastebimai kertamas apsauginis griovys. Toliau – tik su bilietu.
Virš Raudonojo miesto sienų spindi imperatorių rūmų ir salių stogai, visi dengti geltonai lakuotomis čerpėmis; šią spalvą galėjo vartoti tik valdovas. Devyni dideli kiemai, aplink kuriuos grupuojasi antraeiliai pastatai, sudaro Uždraustojo miesto branduolį. Šie kiemai vienas su kitu susisiekia vartais, iškeltais ant marmurinės platformos, kurioje iš abiejų pusių įrengti platūs laiptai. Vartai paprastai turi trejas duris: vidurinės skirtos imperatoriui, o šoninės – rūmų dvariškiams pagal jų rangą. Pekino architektūra primena klajoklinę kinų tautos kilmę senaisiais laikais. Klajokliai buvo taip pat ir abeji užkariautojai – mongolai ir mandžiūrai. Todėl kinų architektūroje [rūmuose, šventyklose, gyvenamuosiuose namuose] pastatų ir palapinės, kuriose gyveno jų proseneliai, panašumas neginčijamas. Stogai visada yra lenkti, kaip vėjo išlenkiamas audeklinis palapinės viršus. Stulpai, visada mediniai, neturi pamatų, nors šiaip namas gali būti ir turtingai išpuoštas. Stogų kampai užlenkti į viršų, panašiai, kaip palapinės briaunos, pagalių laikomos.
Pro Vu [“Pusiaudienio”] vartus [Wu Men] patenkama į vidų-muziejų. Skersai didelį kiemą teka kanalas, per kurį permesti penki marmuriniai tiltai, kad galėtų anais laikais iš karto persikelti gausi imperatoriaus palyda. Už kanalo šiaurinėje kiemo pusėje penkeri marmuriniai laiptai, saugomi didelių žalvarinių liūtų, veda į Taiche vartus [Tai He Men]. Juose Mingų imperatoriai priimdavo sveikinimus iš savo aukštų pareigūnų ir spręsdavo kasdienius valstybės reikalus. Tuo tarpu Cingų imperatoriai pasitarimus su ministrais rengdavo Ciancingų vartuose [Qian Qing Men]. Už Taiche vartų patenkama į patį didžiausią kiemą, kurio gale puikuojasi įspūdingas statinys.
Tai - TAICHE SALĖ [TAI HE DIAN – “Aukščiausios harmonijos salė”], populiariai vadinama “Dzin Luanio sale”, - aukščiausias [35 m] ir didžiausias [2377 m2] Gugungo pastatas. Jame Mingų ir Cingų imperatoriai rengdavo svarbias ceremonijas, susijusias su įžengimu į sostą, gimtadieniu, Mėnulio naujaisiais metais ar žiemos saulėgrąža. Priešais Taiche salę matome saulės laikrodžius, pavyzdinius matus, žalvarines vazas, žalvarinius vėžlius ir gerves, simbolizuojančius imperatoriaus ilgaamžiškumą ir jo amžiną galią. Didelių iškilmių proga vazose, vėžliuose ir gervėse buvo deginami smilkalai. Besiraitantys dūmai sukurdavo didingą ir paslaptingą atmosferą.
Taiche salės interjeras – puošnus. Ant platformos, esančios tiksliai salės centre, stovi auksinis lakuotas, susisukusiais slibinais raižytas sostas su auksine lakuota ir slibinuota atrama ir šešiomis šoninėmis kolonomis, perpintomis susisukusiais auksiniais slibinais. Sosto keturios kojos stovi iš abiejų pusių ašies, kuri skiria Pekiną pusiau. Tiesiai virš jo milžiniškas perlas kabo iš kito auksinio lakuoto slibino gerklės. Visa salė medinė, ant sienų ir kolonų daug sluoksnių raudono, auksuoto, žalsvai bronzinio lako, imituojančio metalų ir brangiųjų akmenų atspalvius, kuriuos lakavimas daro amžinai naujus.
DŽUNGCHE SALĖ [ZHONG HE DIAN] – tai vieta, kur imperatorius ateidavo pailsėti prieš prasidedant iškilmėms Taiche salėje. Į Džungche salę vedantys laiptai kerta trijų aukštų vienodos išvaizdos terasas, aptvertas balto marmuro baliustradomis.
BAOCHE SALĖ [BAO HE DIAN] savo pavadinimą gavo Cingų dinastijos pradžioje. Prieš tai buvo vadinta Dzinšen sale [Jin Shen Dian]. Cingų dinastijos laikotarpiu joje buvo rengiami pokyliai ir galutiniai imperatoriškieji patikrinimai. Užnugarinis salės akmeninis, slibinais ir debesimis dekoruotas grindinys yra 16,57 m ilgio, 3,07 m pločio ir 1.70 m storio. Tai didžiausias raižytas Mingų dinastijos laikotarpio grindinys, perraižytas 1761 m. valdant Cingams.
CIANCINGŲ RŪMAI [QIAN QING GONG]. Norint į juos patekti, pirmiausiai reikia praeiti pro Ciancingų vartus [Qian Qing Men]. Abipus link vartų vedančio raižyto marmuro grindinio stovi paauksuoti žalvariniai liūtai, o kiek atokiau į šonus nuo laiptų - paauksuotos žalvarinės statinės.
Ciancingų rūmai – tai ta vieta, kur gyveno ir tvarkė įprastinius reikalus Mingų ir Cingų dinastijų imperatoriai. Tik Cingų imperatorius Jundženas persikraustė į Jansinio salę, nors priėmimus įvairaus rango pareigūnams skirdavo, pokylius ir iškilmes rengdavo vis dar Ciancingų rūmuose ir jų vidiniame kieme.
DZIAOTAI SALĖ [JIAO TAI DIAN] – tai vieta, kur Cingų dinastijos imperatorienės būdavo sveikinamos, minint jų gimtadienius ar Naujuosius metus. Nuo Cingų imperatoriaus Cianlungo laikų salėje buvo saugomi 25 imperijos antspaudai.
KUNNINGŲ RŪMUOSE [KUN NING GONG] buvo Mingų dinastijos imperatorienių miegamasis. Cingų dinastijos laikotarpiu šio kambario paskirtis buvo pakeista į aukų dievams aukojimo vietą. Rūmų rytinėje pusėje buvo imperatorių vedybinis kambarys su vedybine lova, pridengta šimto žaidžiančių vaikų atvaizdais dekoruota užuolaida. Tik imperatoriškųjų sutuoktuvių proga karališkoji pora keletą dienų gyvendavo čia.
VAKARINĖJE DALYJE svarbiausi yra šeši rūmai, kurie išdėstyti simetriškai, kaip ir rytinės dalies šeši rūmai. Visi šie rūmai yra kvadratinės formos kompozicijos su durimis priekinės sienos viduryje. Kiekviena kompozicija padalinta į du kiemus, kurių kiekvienas turi pagrindinę salę ir du sparnus. Visas šešių vakarinių rūmų apstatymas išliko toks, koks buvo Mingų ir Cingų dinastijų metu, kai čia gyveno imperatorių žmonos ir sugulovės.
Gėlių Lietaus paviljonas, statytas Cingų imperatoriaus Cianlungo [Qian Long], stovi Čunchua vartuose [Chun Hua Men] į šiaurę nuo Ciningo [Cining Gong] rūmų. Šis trijų aukštų pastatas su paauksuotomis žalvario čerpėmis yra unikalus lamaistinės architektūros pavyzdys.
Dauguma budistinių šventyklų išsidėstę Ciningo rūmuose, Šouango rūmuose [Shou Ang Gong], Šoukango rūmuose [Shou Kang Gong] ir imperatorių našlių bei antrąkart ištekėjusių našlių kvartaluose.
JANSINIO SALĖ [YANG XIN DIAN], esanti į vakarus nuo Ciancingų rūmų, buvo pastatyta Minų dinastijos laikotarpyje ir restauruota valdant Cingų imperatoriui Jundženui [Yong Zheng]. Nuo Jundženo valdymo iki Cingų dinastijos pabaigos daugelis Cingų imperatorių gyveno čia. Kai kurie iš jų čia ir mirė. Po 1911 m. revoliucijos šioje salėje paskutinysis Cingų imperatorius Suantungas [Xuan Tong] 1912 m. sausio 12 d. atsisakė sosto ir pasirašė atsistatydinimo įsaką.
NINGŠOU RŪMAI [NING SHOU GONG] stovi šiaurės rytinėje Uždraustojo miesto dalyje. Dabar juose yra Tapybos ekspozicija ir Lobynas. Seniausioji rūmų paskirtis Mingų dinastijos laikais buvo pagyvenusių imperatoriaus sugulovių rezidencija. Valdant Cingams, rūmai buvo paskirti gyventi imperatoriaus našlei. 1771-1776 m. laikotarpyje Cingų imperatorius Cianlungas [Qian Long] perstatė, pritaikė savo reikmėms, išpuošė rūmus, ir, po šešiasdešimties valdymo metų atsisakęs sosto savo sūnaus naudai, persikėlė į juos gyventi.
IMPERATORIŲ SODAS buvo pastatytas 1417 m., valdant Mingų imperatoriui Čendzu. Jis yra unikalaus stiliaus. Cinano salė [Qi Nan Dian] sode yra labiausiai nepaliestas Mingų laikotarpio pastatas Gugunge.
Kinų imperatoriai ir turtingi valdininkai laikė sodą gražiausia kiekvieno pasiturinčio žmogaus gyvenamojo namo puošmena. Uždraustajame mieste aiškiai jaučiama, kaip reikalingas žmogaus gyvenimui ryšys su gamta. Visagaliai kinų monarchai, ilgus šimtmečius valdę didesniąją Azijos dalį, pagal tuometinius reikalavimus turėjo būti užsidarę nuo savo tautos. Todėl, negalėdami kaip paprasti žmonės gėrėtis aplinka, jie gamtos grožybes atkūrė Imperatoriškojo miesto viduje.
Turistai labai pamėgo Imperatoriškąjį sodą, ypač vasaros karščių metu. Čia jie paprastai ilsisi ir pro Šenvu [“Dvasinės narsos”] vartus [Shen Wu Men] apleidžia Gugungą arba , turėdami laiko, per Uždarąjį miestą grįžta atgal į Tienanmeno aikštę.
Parengė: Erikas LAICONAS - Euros kelionių gidas ir vadovas
|